Dieve, kas dabar bus? Praradome V. Tomaševskį, FaceBook’o trend’ai ir malonūs dalykai.

Dieve, dieve, kas dabar bus? Turbūt pradės griūti, Lietuvos dangus. Taip, aš apie tai, jog Lietuvos lenkų rinkimų akcija paskelbė paliekanti socialdemokratų, Darbo partijos ir „Tvarkos ir teisingumo“ koaliciją. Žinoma, dabartinei, Lietuvos politinei situacijai, visa tai neturės didelės reikšmės. Grigorijaus juostelių mylėtojas ir šiaip šūdvabalis – V. Tomaševskis žino tai ir tai, jog visa tai, turėtų turėt įtakos, tik sekančiuose rinkimuose. Tačiau, jis nežino, jog savo elgesiu jis apsišūdino iki gyvenimo pabaigos, netik Lietuvoje, bet ir savo gimtinėje. Viskas, jo politinė karjera dabar tik eis į pietus , kaip sako mūsų draugai – amerikiečiai. „Kodėl aš esu įsitikinęs, jog jis to nesupranta?“ – Jūs, turbūt, galvojate, tad būdamas, nuolankus jūsų, skaitytojai, tarnas, pasakysiu – V. Tomaševskis vis dar nenusižudė ar dar blogiau, nepradėjo skandintis alkoholio liūne, kas iš tikrųjų nėra taip blogai, bet manau, jog galų gale, nesuvaldęs savo įpročio, jis taptų toks kaip A. Račas. Smirdantis, šlykštus, be dantų ir be darbo, bei kas svarbiausia – niekam neįdomus. Visa tai yra pats blogiausi dalykai, kokie tik gali nutikt save pervertinančiam narcizui.

Visa laimė yra ta, jog V. Tomaševskis yra kaip ir krepšinis lietuviams, jis įdomus tik tam tikrą laiko tarpą, kol ką nors daro ir save reklamuoja, bet didžiąją metų dalį, jis – niekam neįdomus (rimtai, didieji krepšinio fanai, ar dažnai domitės tai kas vyksta LKL? Eurolygoje? Ar net NBA?). Man visada bus įdomesnis žmonių nukvailėjimas. Tam, kad galėtum, kaip zoologijos sode, pažiūrėti į visiškus kvailius, nereikia važiuoti į Plungę ar Tauragę, užtenka tik kas 10 minučių parefrešint savo facebook sieną. Visi mes turime virtualių draugų kurie yra visiškai nusivylę gyvenimu, vaidina sergančiais sunkia depresijos forma ir būtinai, apie tai pranešantys viešojoje erdvėje, vien tam, kad mes jų pagailėtume, gaila (o gal ir gerai), jog jie nesupranta, kad jie mums sukelia tik kikenimą ir dažnais atvejais – svetimą gėdą. Visi mes turime virtualių draugų kurie nuvykę, bent 7km nuo tos vietos kur yra gimę, bei greičiausiai ir buvo pradėti, nusifotografuoja ir apie tai paskelbia visiems savo virtualiems draugams (šiems, būsimiems (ar esamiems) vadybos studentams, bei vero cafe klientams, į pagalbą atėjo ir pats Mark Zuckerberg, sukurdamas galimybę, prie savo nuotraukos, lyg netyčia, pridėti vietos, kurioje jie yra, pavadinimą). Žinoma, visi mes turime virtualių draugų kurie yra susikūrę savo photography puslapį, kuriame talpina labai prastas, pagal plagijuotas idėjas, padarytas nuotraukas. Visa laimė, jog tarp visų šių attention whore, lietuviškame facebook’e yra įdomių ir protingų žmonių, be kurių post’ų neprasideda nei viena, mano diena. Tokie žmonės, kaip P. Gritėnas, J. Jonka, A. Užkalnis, visame šiame, informacijos sąvartyne yra malonesnis dalykas, už netyčia, įpusėjus ilga žygį, pačią karščiausią vasaros dieną, aptikt vienišą kaimo krautuvėlę arba kavinę, kurioje galima nusipirkti šalto, kvietinio alaus.

Murad-Osmann-650x650

Čia matome naujausią facebook’o trendą. Nepatikėsite, bet šiai, ypatingai gilios prasmės nuotraukai padaryti, reikia netgi dviejų, visiškai smegenų, bei kūrybiškumo neturinčių žmonių (dažniausiai tai daro poros, kurios eina jomajo dienomis į kiną ir klausosi Adele dainų). Jos, šiomis nuotraukomis, bando padaryti įspūdį, jog tas, kuris fotografavo šią nuotrauką, buvo sustojęs užsirišti batraištį ir netyčiai užfiksavo šį, nuostabų, bei vertingą momentą. Pradėkit fotografuoti vieni kitus, tuo momentu, kai išeinate iš tualeto, durniai.

 

Jau, kad pradėjom apie šaltą, kvietinį alų, tai parašysiu trumpai apie malonius dalykus. Po tam tikros pertraukos, vėl grįžau į mūsų sostinę, kurios, turbūt, giliai širdy buvau pasiilgęs (nors žmonės, kurie mane pažįsta, žino, kaip mėgstu blogai apie ją blogai atsiliepti). Mieli skaitytojai, atmetus kamščius, lizingines „Toyot’as“, statulas ant Žaliojo tilto, bei visą rusišką purvą (aš čia apie tuos, kurie nesugeba visą gyvenimą gyvendami Lietuvoje išmokti lietuviškai, bet tai ir yra jų prakeiksmas, nes su tokiu požiūriu, jie niekada nedirbo ir nedirbs gerai apmokamo darbo, bei bus pasmerkti amžinam sąryšiui su šlykščiausia pasaulio valstybe), galiu pasakyt, jog turime vieną gražiausių miestų Rytų Europoje, tad jeigu kada jus ištiks kokie nenumatyti nemalonumai ir jausitės prastai, prisiminkit, jog jus bet kada, neinvestavę į tai per daug pinigų ir laiko, galite aplankyti, nuostabių rudens spalvų nutviekstą, Rytų Europos Paryžių.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos