Monthly Archives: spalio 2015

Akmeninis dugnas.

Po tokios tylos, turbūt reikėtų jūsų atsiprašyti, tačiau jau sakiau, jog aš rašau tik tuomet, kuomet turiu ką pasakyti. Aš nesu vienas iš tų, kurie rašo pirmadieniais, kad antradienį galėtų kažkam savo rašliavą parodyti. Ir ačiū Dievui, ši laisve man leidžia nekartoti savęs paties ir kitų. Ši laisvė man leidžia nebraukyti metaliniu strypu per narvą ir neleidžia nusivažiuoti tiek, kad niekas nebesivargintų ateit į mano laidą radijuje.

Turbūt akivaizdu, jog pirmąją pastraipą parašiau visiškai iš reikalo ir tai yra labai hipokritiška iš mano pusės. Aš esu hipokritas, aš toks.

Jeigu reikėtų tai su kažkuo palyginti, turbūt palyginčiau tai su važiavimu metro, kuris dideliu greičiu skrodžia purvino miesto požemius ir retai kada iškyla į viršų. Tavo galva pradeda svaigti, užgula ausys ir pradedi prasčiau girdėti, nuo tave veikiančios kinetinės energijos linksta kojos ir kartais supykina, o akys ieško tuščio maišelio ar nenaudojamos šiukšliadėžės.

Nežinai kurioje vietoje tu įlipai į šį metro, nežinai kur tau reikia išlipti ar kur persėsti. Žinai tik viena, tai turėtų būti laikina. Tu tikiesi jog tai yra lakina. Tačiau, kiekvieną kartą metro sustojus, tu su vis mažiau vilties turinčiu žvilgsniu pasižiūri į atsivėrusias duris, už kurių šurmuliuoja didesnė arba mažesnė publika. Tu surinki ir jie atsako „SING YOU BASTARD!“. Duris vėl užsidaro, o kelionė tęsiasi.

Susirandi vietą ir atsisėdi. Iš kišenės išsitrauki rudą, aptrintą bloknotą ir toliau rašai. Rašai apie tai, kaip tau nepatinka ši kelionė, rašai apie tai kaip tau nepatogu čia sėdėti, rašai apie veidus, kuriuos matai čia ir kuriuos matei stotelėse. Priešais tave, atsisėda mergina. Tu įsidėmi jos raudonas lūpas, šviesius plaukus ir ilgas kojas, trumpam prarandi sąmonę. Iš rankų paleidi savo užrašus. Mintyse matai kaip ji atsisuka ir užkalbina tave. Tavo intelektas sukonstruoja tobulą šios istorijos simuliaciją, laimingą ir su aiškia pabaiga. Net paslapčia žinodamas, jog tai yra tik tavo sukurta haliucinacija, tu ja visa širdimi mėgaujiesi. Aštrus garsas nutraukia tavo sapną ir tu matai ją sėdinčią toje pačioje vietoje. Tu pradedi suprasti, kaip tau trūksta sielos, o ne šalia esančio veido.

Tu atsistoji, prieini prie jos ir pasisveikini. Šį kartą viskas vyksta šio pasaulio matricoje. Tu mėgaujiesi pokalbiu, kuris yra malonus kaip toji paskutinė vyšnia. Tu paimi jos bloknotą ir jame parašai savo vardą. Ji paima tavąjį ir atsako tuo pačiu. Po kurio laiko, pokalbis nutrūksta, nors tu ir nori jį tęsti. Ji atsistoja ir nueina. Iš savo krepšio išsitrauki medinę lovos koją ir išpjauni joje žymę.

Kelionė tampa vis ilgesnė ir sunkesnė. Nežinai kas dėl to kaltas, bet numanai, jog atėjęs ilgesnis vakaras ir prastesnis apšvietimas. Atsistojęs atidarai langą ir stebi kaip greitai pro šalį šliuožia mūrinė siena. Į galvą atėjusi mintis, tyliai pašnabžda, jog nebūtina laukti kitos stotelės. Tu žinai, jog panorėjęs gali išlipti pro langą, tam kad išorėje esantis žemesnis slėgis, difuzijos pagalba tave išsiurbtų ir tėkštų visa tavo kūno masės sukurta jėga į tą sieną, tačiau atsisuki ir prisimeni, jog visų čia esančių žmonių užrašuose yra tavo vardas ir tavo poelgis, privers juos papildomai padirbėti, kad ištrintų tai.

Atsisėdi į savo vietą. Pasitaisai marškinius. Klausi savęs, kas tau yra negerai ir pradedi nuoširdžiai apie tai mąstyti. Tavo mintyse eilinį kartą įvyksta paprastas pasivaikščiojimas, eilinis pokalbis, įprastas rytas, žmogžudystė ir branduolinis armagedonas.

Turbūt niekada nenorėjai būti išorėje. O gal būt negalėjai. Juk tau niekada gėlė nereiškė gėlės, medis nereiškė medžio, žmogus nereiškė veido.

Delnais užsidengi savo veidą. Palaistai savo skruostus ir vėl atsisėdi taip, kaip liepė mokytoja.

Prie tavęs prieina žmogus ir pasiteirauja „Ar viskas gerai?“ mintyse it filme pradeda suktis vaizdai. Beždžionė išlipa iš medžio, žmogus sumedžioja mamutą, nukryžiuojamas Jėzus Nazarietis, joja didžiulė Čingishano orda, Pasaulis kariauja, sugriūva bokštai dvyniai. Atsisuki į jį ir pasakai „Viskas gerai“.

 

Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos