Sekmadienio mintys

„Tu turi resti šviesą“, – pasakė tamsus siluetas, kuris dingo iš mano akiračio iškart po to kai ištarė man šiuos žodžius.

Kas man beliko? Tik ieškoti kelio į tą nelemtą šviesą. Kas ta šviesa? Kur ji randasi? Kokia prasmė ją paliest, pačiupinėti ir pajusti?

Buvo labai tamsu, nieko nemačiau tik milžinišką vandenyną kuris aprėpia visą horizontą. Nieko aplinkui nėra, tik aš, mano baigiantis subyrėti plaustas ir vandenyje plūduriuojančios ledkalnių viršūnės. Čia, Arkties vandenyne, esu visiškai vienas ir tai gan akivaizdu. Visgi aš plaukiu toliau jausdamas šaltį ir vienišumą.

Akimirkai sustojau ir apsidairiau. Aplinkui nėra nė gyvos dvasios, tik aš vienas. Vieniša pilnatis, išsiilgusi žvaigždžių draugijos, apšvietė mano vandens kelią.

Nieko nėra, tik beribis vanduo, dangus ir aš.

Visuomet, kai pasijuntu beviltiškai, pabundu iš šio sapno. Pabundu ir ką matau? Tas pats beribis vandenynas ir dangus. Šioje didingoje dviejų reiškinių kovoje aš esu tik vienas mažas, nieko nereiškiantis žmogeliūkštis.

Aš nuolatos sapnuoju šį sapną. Ar jūs tikite sapnų reikšmėmis, brangūs skaitytojai? Aš tikiu. Tik ne tomis, kurias mums siūlo sapnininkas. Aš netikiu, jog jeigu sapnuoji daug vandens, tai reiškia jog tavęs laukia „kampų“ išbraukimas žaidžiant „TELELOTO“. Aš tikiu, jog pasąmonė tau diktuoja tai, ką nori pasakyti. Kiekvienas mes turime suprasti savo sapnų reikšmes, ką jie mums simbolizuoja ir ką mes patys sau norime pasakyti.

Šis „Arkties“ (taip aš jį pavadinau, nes turiu tam teisę) mane aplanko miegant kelis kartus per savaitę. Išties, baugus sapnas, bet realybė ne ką geresnė. Šis sapnas man sako, jog esu vienišas. Toks vienišas, kaip kad vienišas yra tas, kuris per naujus mobilaus ryšio operatoriaus padalinyje ir bando sutvarkyti „sulūžusią“ sistemą. Toks vienišas, kokia vieniša turėtų jaustis Dambrauskaitės dukra. Vienišas kaip tas vienintelis belikęs dantis pas tą dėdulę kuris gyvena provincijoje, laukia valstybės mokamos išmaldos ir kiekvienuose rinkimuose balsuoja už DP (DP gali reikšti Darbo Partiją arba double penetration ir šie du dalykai yra keistai panašūs).

Smagiausia yra išgirst iš žmogaus, kurį sąlyginai laikai išprususiu, žodžius „tai tu nepasiduok tam liūdesiui“.

Zajebis, kaip aš apie tai anksčiau nepagalvojau? Juk rimtai, viskas taip paprasta! Tiesiog nepasiduok liūdesiui! Dievaži, jaučiuosi sveikas kaip ridikas.

index

O gal tai veikia ir su kitais dalykais? „Nustok nebūti chirurgu!“ Matot! Padėjo. Ką tik man į rankas nukrito skalpelis, baltas chalatas ir diplomas dėl kurio kiti turi kruštis dešimt metų. Dabar galiu operuoti žmones. Tuoj išsioperuosiu kiekvienam apendicitus, auglius, taisysiu šypsenas, bei papus, o kai kuriems galiu ir tą trečią sėklidę nurėžt.

Gerai, pajuokavau, iš dangaus man nenukrito skalpelis ir kiti chirurgo atributai. Bet turbūt jūs jau tai supratote.

Tokia pati situacija ir kai sergi. Kai sergi, liga paveikia tavo protą taip kaip kad koks vėžys paveikia plaučius. Panorėjęs, tu negali padaryti taip, kad vėžys nustotų ryt tavo plaučių, taip ir sergant mentalinėm ligom negali padaryti taip, kad liga nustotų ryti tavo protą. Tai va taip va paprasta.

Tagged , , , , , , , , , , ,

3 thoughts on “Sekmadienio mintys

  1. Vištienos failas parašė:

    Teisingai. Liūdnam žmogui „neliūdėk“ tas pats kaip laimingam žmogui „nedžiūgauk“.
    Baisus dalykas su mentalinėm ligom yra tai kad dažnai atrodo kad nenori pasveikt.. Tai kaip juodulys užaugęs tavo galvoj, turintis savisaugos mechanizmą, ir kuris nori tave nužudyt, ir tam pavergia tavo mintis ir balsą. Ir dažnai jauti kad tai tiesiog tavo dalis. Su tuo gyvenai visą gyvenimą ir net sunku pagalvot kad gali būti kitaip.
    Galų gale kiekvienas turi sugalvot savo būdą kaip spręst savo paties problemas. Tavo atveju, rašai čia, publikuoji. Ir gerai. Skaitom, linkiu kad kuo daugiau žmonių skaitytų.
    Ar depresija sukelia tingumą, ar tai tingumas stiprina depresiją?

    • nekapsukas parašė:

      Tingumas be jokios abejonės gilina depresiją. Sergant tu labiausiai kenti nuo žemos savi vertės, o būdamas tingiu, ne ką te naudingo ir nuveiksi.

  2. Fatal error parašė:

    Sapnai yra visiskas pasamones kosmosas…pastaruoju metu kaip tik apnike gilus pamastymai, kai jau pasieki dugno dugna (ta busena kai nebelieka motyvacijos net suicidui, o gyvenimas vyksta su kazkokia inercija, visiskai priesinga analiziu analizes analizei galvoje,o vienatve pasidaro geriausiu draugu, nes ji veinintele neknisa proto ir vegetuoti netrukdo) sapnai atakuoja nakti tuntais visokiausiu fantazmagoriju ir vikruntasu…is that kind of fatal error of our brain?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos