Pašnekėkim apie „Gautas iškvietimas“

Sveiki brangūs skaitytojai!
Matot kaip energingai su jumis pasisveikinau? Šaunu. Kažkaip apie mentalias ligas ir gyvenimą su jomis nekyla ranka rašyt, tai ir nerašau, nes kas man uždraus nerašyt? Šiaip yra ir kita mano gyvenimo aistra, apart būt nevykėliu (mokslo įrodyta, jog depresija suserga nevykėliai, taip kad susiimkit). Kitos mano aistros yra istorija ir kinas. Kadangi apie istorija nelabai ką galiu jums įdomaus ir parašyt, tai rašysiu apie kiną. Tad pašnekėkime šiandieną apie kiną. Gal kitą savaitę dar įkelsiu kokį trumpą apsakymą, kad turėtumėt ką paskaityti.

Taigi vat, šiais metais Kovo 4-ąją dieną Lietuvos kino teatruose buvo pradėtas rodyti Tado Vidmanto filmas „Gautas iškvietimas“. Aš šį filmą pažiūrėjau kovo viduryje, kuomet jau nebebuvo tokios pilnos salės, kaip kad per premjerą. Nežinau, nemėgstu eilių, man kažkaip kvailai atrodo žmonių norėjimas kažką gauti, pamatyti ar pajusti kuo greičiau t.y. greičiau negu kiti. O kodėl tik dabar apie tai rašau? Sakiau, jog apie tai išvis nerašysiu, bet kadangi didieji kino kritikai jau spėjo pažiūrėti šį filmą nelegaliai, tai ir pradėjo šnekėt FB apie tai koks tas filmas yra šūdas. Taigi esant šiai situacijai aš nusprendžiau kažką apie tai ir parašyt.

Gauto iškvietimo posteris. Posteris ir tiek, nieko daugiau apie jį ir nepasakysi.

Gauto iškvietimo posteris. Posteris ir tiek, nieko daugiau apie jį ir nepasakysi.

Turbūt jums ir nereikia sakyti kas tame filme vaidino, nes jau ir patys matėt. Bet aš nesuprantu, kam į filmus reikia kviest Marijoną Mikutavičių?? Nes nu rimtai, jis net nesugebėjo trumpas skeče nesikratydamas suvaidint. O ir niekas nedėjo jo į posterius ir trailerį jo nebuvo, tad jis kaip ir nebuvo naudojamas vien tik tam, kad pritrauktų daugiau žiūrovų. Žodžiu čia yra kastingo feilas, kurį nuolatos padaro lietuviškų filmų kūrėjai. Štai jums atsakymas į klausimą „kaip padaryti komercinį kiną ne tokį čiulpiantį?“, paprasčiausia, nekvieskit Marijono.

Šiaip daugiau apie šį filmą kaip ir nėra ką pasakyti. Smagu, jog Tadas Vidmantas sugebėjo privilioti tokius žmones kaip Algimantas Čekuolis, bet daugiau nėra ką pasakyti. Daugumą filmo pokštų buvo galima pamatyti tyzeriuose, tada kūrėjai pasielgė taip kaip apsukrus sukčiai – suviliojo, o kai pinigus gavo, parduoda tau prekę su defektais. Huomoras buvo toks, koks tinka lietuviškai publikai – lėkštas ir be dvigubo dugno. Jeigu tai nebūtų buvęs lietuviškas filmas, tai greičiausiai ir nebūčiau ėjęs. Visgi, kad ir koks tas filmas bebuvo, visa tai buvo geriau negu viskas ką Juzėnas ir Puipa yra sukūrę kartu paėmus.

Ir iš to galima daryti išvadą – kad ir kokį turim naują lietuvišką kiną, net jeigu jis iš tikrųjų ir yra lėkštas, kopijuojantis ar nejuokingas, į jį reikia eiti. Į naujiems lietuviškiems kino filmas reikia negailėti pinigų ir nueiti į kino salę, užuot laukus jų Linkomanijoj.

 

One thought on “Pašnekėkim apie „Gautas iškvietimas“

  1. Aziraphale parašė:

    O būtina remti vien todėl, kad prekė lietuviška? Nepagalvoki, kad esu elitistinė kiaulė, bet lietuviško filmo kokybė mažų mažiausiai kvestionuojama. Beje, laukiame trumpo apsakymo.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos