Lietuvai nereikia scenaristų.

Šiaip aš sugalvojau visai kitokį pavadinimą šiam savo įrašui. Įrašo pavadinimas beta versijoj buvo: „Nachuj Lietuvai tie scenaristai?“ bet kažkaip negražiai atrodytų toks pavadinimas, net blogo įrašui.

Nežinau ar žinote jau ar dar ne, o gal kai kuriems nepasisekė tiek pat kiek ir man ir teko tą tragediją matyti, bet ant Lietuvos žemelės pasirodė naujas froidiškas šūdas, kurį kiti kino kritikai vadina geriausia LIETUVIŠKA(!!!) kino komedija. To tvarinio pavadinimas – „O, ne! O, taip!“.

Vieno tūpo, nieko neišmanančio kino recenzisto iš delfi.lt, kurio vardas Darius Voitukevičius, žodžiais, visas šitas šūdų malūnas yra: „lengvo turinio lietuviška(!!!) situacijų komedija apie žmonių santykių peripetijas ir jų lovos reikalus, kuri savo pateikimu ne tik kad neprailgsta, bet kartu ir sukuria neblogą pramogą kino salėje. Filmo metu parodoma nemažai mums artimų gyvenimiškų situacijų, kurias pagyvina visai teisingai įterpti juokeliai ir prasmingi dialogai, o taip pat ir žavus garso takelis su Ingos Valinskienės atlikta daina „Myliu“ priešaky.“

Kodėl aš taip stipriai pasisakau ant kažkieno gal ir numylėto Dariuko? Todėl, kad jis labai šabloniškai rašo apie visus filmus, jis net apie kokį nors kino košmarą kaip, kad „Ekskursantė“ galėtų pasakyti tą patį: „Trumpa įžanga, filmo siužeto aprašymas ir tada labai daug lindimo subinėn giriant filmo techninius sprendimus ir aktorių darbą“. Žodžiu jūs pagavote mano mintį. Aš neįsivaizduoju kas gali iš tikro laukti jo kino recenzijų ir po to nuspręsti ar filmas vertas to €5. Lietuvai reikia ir normalių kino recenzistų, nes kuomet mes pagaliau tyčiosimės iš viso to mėšlo kurio beribį kraną atsuko visokie „Incognito Films“.
"Little death"

„Little death“

Norite pamatyti, kaip reikia aprašyti tokį kino filmą, kad žmogui nebūtų nuobodu skaityti ir kad žmogus žinotų ar tikrai vertą eiti į kino teatrą ir mokėti €5 eurus, kuriuos ne visi per valandą ir uždirba? Štai prašom, dėl jūsų, žiūrovų, aš nepatingėsiu apie jį parašyti daugiau.

Supratę, jog yra normalu pyzdint filmus ir filmo posteryje net nepaminėti pagal kokį kino filmą yra pastatytas naujas jų „kūrinys“, lietuviškų komedijų „Nepatyręs“ ir „Tarp mūsų, berniukų…“ kino gamybos įmonės „Incognito Films“ prodiuseriai Paulius Virbickas ir Mantvidas Žalėnas pristato dar vieną pyzdintą situacijų komediją, kurios veiksmas nukreipiamas ne tik į žmonių santykius ir jų gyvenimo peripetijas, bet dar ir į seksualinių fantazijų pasaulį, kuriame nei vienas Lietuvos kino žiūrovas neras jokios sąsajos su savimi, nes lietuviai, pasak menininkės Jolitos Vaitkutės yra pilki kaip cepelinai – retas kuris žino daugiau negu tris pozicijas skirtas sueičiai.

Privačiame Vilniaus miesto prabangių namų kvartale tyliai verda gyvenimas. Tačiau ne pas visus kaimynus jis susiklostė gerai. Prabanga, geras darbas, puiki socialinė padėtis dar nereiškia laimės asmeniniame gyvenime. Būtent taip jaučiasi kelios poros, kurių seksualinis gyvenimas tiesiogine to žodžio prasme byra. Vienintelė išeitis, kad santykiai ir vėl įgautų prasmę – seksualinio gyvenimo paįvairinimas. To vedami, šio filmo herojai kreipiasi pagalbos į seksologą, kuris pats susijaudina nuo bejėgių, miegančių žmonių. Čia tas pats kas kreiptis į Rimantą Dagį klausimu „kada gi prašviesės Lietuvos politikų protai ir pagaliau bus įteisinta tos pačios lyties individų partnerystė“.
Naujoji komedija, kaip ir ankstesni „Incognito“ darbai, yra 2014 metais pasirodžiusio australų filmo „Mažoji mirtis“ kopija. Tiksliau „Incognito Films“ sumokėjo už scenarijų ir pagal jį pastatė jau „lietuvišką“ filmą. Sveikinu „Incognito Films“, jūs ne tik atėmėte iš kelių, talentingų Lietuvos scenaristų darbą, bet ir dar parodėte kaip lengva yra trolinti Lietuvos žiūrovą, kuris gali ryti iš didžiojo kino ekrano laisvai besiliejantį mėšlą ir dar už tai mokėti pinigus, sunkiai uždirbtus dirbant nekvalifikuotą darbą. Bet juos lengva apgauti, juos lengva žeminti, nes jie neatskirtų Kubriko filmo nuo žoliapjovės peilių ir kuriems Hanekės ketvirtos sienos laužymas sukelia šoką, bet tokiam filme kaip „Deadpool“ ji laiko vos ne kaip genialų sprendimą.
Žinote, sunki yra ta kino recenzisto duoną, nes tu turi rašyti apie lietuvišką kiną. Ką tu gali parašyti apie filmus, kuriuos kuria „Incognito Films“? Atėjo, atšoko pagal svetimą muziką ir vėl susirinko iš visų dundukų pinigus.
Dabar daug kas pasakys man: „Juk ir holivudas perdaro niekam nežinomus užsienietiškus filmus!“. Taip, jie tai daro, bet jie nevagia. Jie pasikviečia tuos pačius scenaristus, tuos pačius režisierius ir duoda jiems krūvą pinigų, idant padarytų nuostabaus filmo, šūdina anglosaksiška versiją. Ir iš to laimi visi – užsienio kalbų nemokantys ir titrus skaityti tingintys amerikiečiai, prodiuseriai susišluojantys kažkiek pinigų ir režisieriai kurie per naktį tampa žvaigždėmis ir gauna naujų pasiūlymų. Tai ką daro „Incognito films“ yra tiesiog paprastas piratavimas.
Šis įrašas mane sunervavo, einu žiūrėt „De wisselwachter“

Tagged , , , , ,

2 thoughts on “Lietuvai nereikia scenaristų.

  1. Antanas parašė:

    O kurie yra talentingi scenaristai?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos