Vertas dėmesio kinas. Pirmoji dalis.

Aš labai daug mėgau rašyt apie šūdiną kiną tiek feisbūkėj, tiek čia. Sakoma, jog apie tai kas tave biesina rašyti yra lengviau. Aš tam išties pritariu. Daug juokingiau yra parašyti, jog „Nuodemės užkalbėjimą“ yra mažiau malonu žiūrėti negu į parklupusį ant pajūrio smėlio ir Palangos šokoladinius vaflius bandantį išvemti girtą, plikai skustą, žemiausio socialinio sluoksnio atstovą, negu parašyti, jog filmas „Funny Games“ tavo viduje maloniai pažadina visuomenės normų varžomą sociopatą. Taip, jūs supratote teisingai, tai buvo komplimentas. Visgi daug (turėdamas omeny „daug“, turiu omeny apie daugiausiai tris žmones po kiekvienos publikacijos) žmonių po mano publikacijų parašo man ir paklausia: „tai vat koks gi tau kinas esti geras?“. Aš jiems visada atsakau, jog diena kuomet aš parašysiu apie mėgstamą kiną vis artėja ir štai ji atėjo.

Bet šiandien nepateiksiu jums geriausių mano matytų filmų sąrašo, nes kai jį pradėjau delioti, tai kone visi filmai buvo pagaminti praeitame tūkstantmetyje. Tad sugalvojau išeitį – parašysiu keletą postų, kuriuos vainikuos mano geriausių matytų filmų penketukas.

 

Vat šiandien bus penketukas, nes daug gerų filmų 2010s nebuvo sukurta.

Vat šiandien bus penketukas, nes daug gerų filmų 2010s nebuvo sukurta.

 

Šiandien aš rašysiu apie kinematografijos kūrinius kurie buvo pagaminti šiame dešimtmetyje. Iš viso jų išėjo penketas, tad va, kone apvalus skaičius. Ką gi, pasileidau jau Johnny Cash – Cocaine Blues ir galime pradėti.

5. Amour (2012)

Filmas kurį pastatė vienas geriausių kada nors ant šios žemės vaikščiojusių režisierių – Michael Haneke. Ne gana to, kaip jam ir yra įprasta, jis ir parašė scenarijų šiam Filmui, tad filmas kaip visada yra persmelktas tos vos matomos mėlynos spalvos, kokios dažniausiai yra plytelės vonios kambaryje.

Daug apie patį filmą nepasakosiu, nes tikiuosi jog patys pažiūrėsit.

Filmo istorija sukasi apie du pagyvenusio amžiaus žmones kurie gi dar ir yra jau daug laiko susituokę. Abu jie yra į pensiją išėję muzikos mokytojai, o jų dukra – muzikantė. Bet deja, viena diena, kaip kad ir dažnai būna seniems žmonėms (turbūt esate jau kur nors ir skaitę apie tai), Anie patiria širdies smūgį ir tai tampa rimtu išbandymų senos poros santykiuose.

4. Inglourious Basterds (2009)

(Nors pats filmas ir pastatytas jau praeitame dešimtmetyje, tačiau aš jį norėjau pridėti vien dėl to, kad 2009 metai labiau yra šiame dešimtmetyje, o ne 20 amžiaus paskutiniame, apie kurį bus kitas mano list’as)

Šį kūrinį mums visiems padovanojo šviesaus proto ir tamsios sielos režisierius – Quentin Tarantino. Nors Quentin dar ir parašė scenarijų, bet mažai kas žino, jog prie šio filmo režisavimo prisidėjo ir mažai kam žinomas Eli Roth, kuris šiame filme dar ir atliko „Žydų Golumo“ vaidmenį.

Filmo siužetas paprastas – būrys amerikiečių žydų kuria planus kaip nužudyti nacių valdžios grietinėlę nacių valdomoje Prancūzijoje, bet jie nežinojo, jog to pačio siekia ir prancūze apsimetanti žydaitė, kino teatro savininkė.

Man šiame filme patiko viskas, netgi ganėtinai prastas aktorius Bradas Pittas. Žmonės šneka, jog Q. Tarantino rašydamas scienarijų ant savo stalo turėjo dešimtos klasės vadovėlį, bet jo taip ir neatsivertęs juo nusišluostė savo genialią subinę ir išmetė pro langą.

Nors jau turbūt daug kas ir matė šį filmą, bet nespoilinsiu kurios vietos man labiausiai patiko, vis gi aš tikiu tavimi skaitytojau ir manau, jog mėgstamiausios mūsų vietos yra tos pačios.

3. The Hunt (2012)

Va į trejetuką geriausių patenka ir vienas skandinaviškas filmas. Kas nežiūrit skandinaviško filmo, tai galite nueiti į šį FB puslapį, nes skandinaviškas filmas yra viskas kas tik norit, bet ne šūdas.

Filmą pastatė gan talentingas danų režisierius – Thomas Vinterberg, o filme vaidina visos garsiausios skandinavijos kino žvaigždės. Filmas yra labai skandinaviškas ir kartu amerikietiškas. Filmui tetrūksta tik to malonaus prancūzų naujosios bangos keistumo, bet tobulų nėra, ar ne? Jei tobulų būtų, aš nesirgčiau, mažiau gerčiau, būčiau vienas žymiausių lietryčio kolumnistų ir vis dar būčiau su moterimi su kuria iš tikro man buvo gera.

Filme pasakojama apie mokytoja kuris gyvena vienišą gyvenimą ir kovoja dėl savo sūnaus globos. Po kurio laiko jam pradeda šypsotis laimė ir jis susiranda naują meilę, taip pat gauna gerų žinių iš sūnaus, tačiau visa ši laimė jau tuoj tuoj nueis šuniui ant uodegos dėl vieno paprasto ir atrodo nekalto melo.

Šiaip ši psichologinė drama givildena visokias sudėtingas problemas, kurių silnesnių nervų žiūrovai gali būti ir nepratę matyti kino ekrane.

2. Inherent Vice (2014)

Filmas priklausantis Neo – Noir filmų žanrui. Žodelis „Neo“ reiškia „šiuolaikinį“, o „noir“ reiškia filmų žanrą kuriame rodomas ciniškas, fatališkas ar moralus nerišlumas. Nerišlumas (nors šiaip čia labiau tinka žodis nevienareikšmiškumas) yra puikiai nurodomas žodžiu „mano“. Žodis kuris turi daugiau negu vieną reikšme. Taigi neo – noir žanro filmai turi labai daug nevienareikšmiškumo ir šiems laikams būdingų kinematografinių sprendimų.

Apibūdindamas šį žanrą apibūdinau kone visą šį filmą. Dar galiu pasakyti, jog šį filmą statė Paul Thomas Anderson, kurio prisipažinsiu buvau iki tol nežinojęs. O filmas yra pastatytas pagal  Thomas Pynchon to paties pavadainimo knygą. Ją irgi perskaičiau, nes ji padėjo suprasti man kad būtent toks painus, persmelktas juodo it smala nesupratimo ir vidinių pokštų (ang. inside jokes) ir turėjo gautis filmas.

Filmas pasakoja istorija apie narkotikais varoma privatų seklį kuris tiria savo buvusios merginos dingimą.

Pažiūrėkit, turėtų visai patikt ir jums.

———————————————————————————————————————————————————————————–

Prieš paskelbdamas pirmą vietą nuskynusį filmą aš norėjau pasakyti, jog pirma vieta iš tiesų buvo akivaizdi ir kai sužinojau apie šio filmo egzistenciją aš bijojau prie jo prisiliesti, bet po kurio laiko prisijaukinau pats save. Nuo to laiko aš šį filmą nešiojosi savo mažoje širdutėje ir primygtinai rekomenduoju jums jį pažiūrėti. Tai geriausia ką sukūrėme ne tik šiame dešimtmetyje, bet ir šiame amžiuje ir manau, jog praeis daug laiko kol kas nors jį perspjaus.

Visgi likusį ketvertuką buvo daug sunkiau išsirinkti, nes visi filmai, kad ir geri, bet vis tiek nėra visa galva aukštesni už kitus ir teksto pabaigoje paaiškinsiu kodėl, o čia jums paliksiu garbingo paminėjimo vertus filmus:

I Django Unchained (2012) – Quentino Tarantino filmas kuris man yra vienas geriausių iš jo sukurtų filmų. Man patinka kaip jis yra bybį dėjęs ant istorijos ir kad šiame filme visi šaudosi šaunamaisiais ginklais kurie bus tik išrasti po dešimties ar dvidešimties metų. Nuo to laiko kai aš pamačiau šį filmą, aš jį esu pažiūrėjęs jau kokių 20 kartų.

I The Wolf of Wall Street (2013) – Man patiko ir šis filmas, nors jame ir buvo labai neprofesionaliai sulaužyta ketvirta siena. Puikus Martino Scorsese filmas kuriame rodomas man labai patinkantis švaistūniškas ir gyvūliškas gyvenimas.

I Le grande Bellezza (2013) – Paolo Sorrentino filmas, į kurio pavadinimą žiūriu dabar ir galvoju, kodėl gi aš jo neįdėjau į antrąją vietą? Nežinau, kažkaip nekilo ranka tiesiog paimti ir įrašyti į penketuką. Tikrai geras ir gražus filmas. BŪTINAI PAŽIŪRĖKIT!

Taip pat prie šio sąrašiuko pridedu ir „Shutter Island“, bei „Inception“. Turbūt daugelis jūs jau juos matėte, tad nebuvo poreikio ir dėti į penketuką, bet siūlau dar kartą kokią darganą dieną juos nusipirkti ir pažiūrėti.

 

———————————————————————————————————————————————————————————–

 

1. The Artist (2011)

Daug apie šį filmą tikrai nepasakysiu, jūs dabar sugaišę tiek laiko skaitydami mano rašliavą tiesiog PRIVALOTE jį pamatyti.

Filmo režisierius ir mano akimis genijus, LIETUVIŲ KILMĖS – Michel Hazanavicius.

Filme vaidina tikrai labai daug nežinomų Prancūzijos aktorių, kurie tikrai turi ateitį tokio žanro filmuose. Filmas pasakoja apie nebylaus kino žvaigždę kuri sutinka jauną šokėją ir tuo metu kaip tik atkeliauja garsiniai filmai ir tas įvykis nubloškia jų abiejų likimus į skirtingas puses.

Filmas nespalvotas ir nebylus. Kas tokį gali žiūrėt?

 

———————————————————————————————————————————————————————————–

 

Šiaip kaip jau ir pastebėjote, šiame sąraše daug tokių gan atsibodusių filmų ir tai yra todėl, kad mes nieko gero ir nesukūrėme, kaip žmonių rasė, šiame dešimtmetyje, be abejo išskyrus „The Artist“. O ir nedaug aš šių naujų filmų ir žiūriu, nes aš turiu nuostatą nežiūrėt filmų kurie yra sukurti po mano gimtadienio. Aš gimiau 1994 metais sausio mėnesio 29 dieną, tad vat dabar jau galit galvot ką nupirksit mano gimtadieniui.

Gero žiūrėjimo ir kaip visada, ačiū jog skaitote.

Tagged , , , , , , , , ,

4 thoughts on “Vertas dėmesio kinas. Pirmoji dalis.

  1. zilinux parašė:

    Dogtooth (2009)

  2. Inga parašė:

    the salt of the earth (2014)

  3. Ta prasme parašė:

    Inglorious Basterds geresnis už The Wolf Of Wall Street? Rimtai? 😀

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos