Mes negyvensime kaip škotai. Mums to ir nereikia.

Jūsų nuolankusis tarnas, pusę metų praleido Jungtinėje Karalystėje. Išvyko jis ieškodamas ne lengvesnio duonos kąsnio, bet iš idėjos, jog reikia leisti pailsėti nuo manęs žmonėms, kurie yra čia. Misija – pavyko. Tačiau tai buvo visai maloni ir nemaloni patirtis. Didžiąją laiko dalį teko gyventi baisiame rajone bute be baldų, miegant ant pripučiamo čiužinio, kuris vidury nakties išsileisdavo ir atsikeldavau jau miegodamas ant žemės.

Tačiau per tuos pusę metų aš patobulėjau kaip asmenybė, keista, bet auksas žiba ir pelenuose, kaip sako mūsų liaudies išmintis.

Didžiąją to laiko dalį praleidau Škotijoje. Didžiąją dalį iš praleisto laiko Škotijoje – praleidau Glazge. Tad aprašysiu šiek tiek Glazgą:

GLAZGAS

Glazgas yra vienas šūdiniausių miestų Europoje. Tą galiu pasakyti drąsiai ir be jokios baimės. Slegianti centrinio Glazgo architektūra, rytiniai vargetų rajonai ir šlykštusis Glazgo akcentas puikiai apibendrina visą miestą. Negelbsti miesto nei centrinis parkas, kuriame, atšilus orams galima išgirsti fingerinamos studentės šnopavimus, a nei vakarinė dalis, kuri iš tiesų, primena jog čia vis dar yra vakarietiškas miestas, o ne getas, kur nors Bratislavoje.

Susisiekimas viešuoju transportu, kaip ir visoje Jungtinėje Karalystėje, išskyrus Londoną yra žiauriai painus ir brangus. Dienos bilietai kainuoja bent 4 svarus, o įlipus į autobusą, turi pats susigaudyti kur ir kokia yra stotelė. Negi taip sunku pranešti, prie kokios stotelės artėji? Trumpiau tariant, atvykus į Glazgą ar į kitą Škotijos miestą, tu jau turi žinoti, kur tiksliai yra tavo stotelė. Jei paklaustumete manęs, tai tai yra visiška nesąmonė prie kurios kažkaip imi ir pripranti.

Glazge gyvena beveik tiek pat žmonių, kiek ir Vilniuje, gal keliais tūkstantėliais daugiau, tačiau plotu Glazgas, yra didesnis ir išplanavimas miesto yra daug sudėtingesnis negu Vilniaus. Aš galiu drąsiai teigti, jog mūsų miestų išplanavimai yra šaunūs. Iš tikro Vilnius yra patogus miestas, nes kiekvienas miesto rajonas yra sąlyginai arti centro.

Glazgo šypsena yra vienintėlis dalykas kurį pasauliui atnešė šis miestas.

Glazgo šypsena yra vienintelis dalykas kurį pasauliui atnešė šis miestas.

 

Vienintelė vieta kurią norėčiau dar kartą aplankyti Glazge yra Jurgio aikštė. Šioje aikštėje yra labai kosmopolitaniškas dalykas – memorialas pirmajame pasauliniame kare žuvusiems Škotijos Sikhams.

Jurgio aikštė.

Jurgio aikštė.

Taip pat Glazgas turi ir tris įžimius tiltus, skiriančius centrinį Glazgą nuo vakarinio.

Clyde'o upė ankstyvą ir ūkanotą rytą.

Clyde’o upė ankstyvą ir ūkanotą rytą.

Bendrai paėmus Glazgas kažkiek primena Kauną iki 2004 metų. Mieste yra gražių vietų, bet ir daug visokių rajonėlių į kuriuos keliasi tik ekstremalių pojūčių pasiilgę žmonės. Easterhouse rajone, kuriame aš gyvenau ir kuris labai primena Šilainius, nes ten vienintelė vieta kur galima rasti daugiabučių, gyvenau bute virš kurio gyveno kažkoks keistas narkotikų prekeivis, kuris nuolatos pliekdavosi su savo storu retarded draugu. O už kitos sienos gyveno kažkokie lenkai, kurie sukeldavo daugiau buitinių konfliktų, negu nuskusdavo vietiniam fabrike žuvų uodegų.

Šiukšlių krūvos - įprastas vaizdas rytų Glazge, ypač šalia indiškų delių.

Šiukšlių krūvos – įprastas vaizdas rytų Glazge, ypač šalia indiškų delių.

Glazge gyvena labai daug socialinių atmatų. Keisčiausia tendencija kurią galima pastebėti visoje Jungtinėje Karalystėje – vargetos ir pašalpiniai rūko cigarėtes (fags), o viduriniosios klasės atstovai visgi taupo pinigus ir sukasi savo tabaką (rollies). Taip pat visi tie „chav’ai“ labai daug laka pigiausio sidro, kurį ten vis dar parduoda trijų litrų buteliuose.

Frosty Jack's yra vienas mėgiamiausiu alkoholinių gėrimų tarp Škotijos socialinių atmatų. Jis yra stipriausias lengvas gėrimas (7,5% alk. tūrio) ir pigiausias. Tris litrai tokio brudo kainuoja 3 svarus. Tenka pripažinti, jog stingant pinigų teko gerti ir tokį, jo skonis yra kažkas panašaus tarp automobilių akumuliatoriaus rūgšties ir supuvusios kriaušės.

Frosty Jack’s yra vienas mėgiamiausių alkoholinių gėrimų tarp Škotijos socialinių atmatų. Jis yra stipriausias lengvas gėrimas (7,5% alk. tūrio) ir pigiausias. Tris litrai tokio brudo kainuoja 3 svarus. Tenka pripažinti, jog stingant pinigų teko gerti ir tokį, jo skonis yra kažkas panašaus tarp automobilių akumuliatoriaus rūgšties ir supuvusios kriaušės.

 

Viena iš malonesnių akimirkų, kai išvažiuojant iš Glazgo paskutinį kartą pamatai tuos milžiniškus daugiabučius, skirtus socialinėms atmatoms apgyvendinti.

Viena iš malonesnių akimirkų, kai išvažiuojant iš Glazgo paskutinį kartą pamatai tuos milžiniškus daugiabučius, skirtus socialinėms atmatoms apgyvendinti.

Dunfermline ir Rosyth

Po kurio laiko, prispyrus reikalui persikrausčiau į vieną mažą miestelį, šalia istorinės Škotijos sostinės Danfermlino – Rosyth.

Atvykusius į šį mažą miestelį pasitinka užrašas, bylojantis jog tai - agrikultūriškas miestas.

Atvykusius į šį mažą miestelį pasitinka užrašas, bylojantis jog tai – agrikultūriškas miestas.

Rosyth yra mano meilės miestelis. Aš esu kaimietis iki kaulų smegenų ir todėl aš visados vengiu didelių miestų šurmulio. Ir tai yra nenuostabu, nes esu kilęs iš mažo miestelio ir didžiąją savo gyvenimo dalį esu ten praleidęs ir kurio gan kancerogeniškai negaliu atsisakyti. Visgi Rosyth yra šiek tiek kitoks, šiame miestelyje gyvena didelė dalis pagyvenusių žmonių/pensininkų. Todėl vakarais ramu ir galima ramiai miegoti, arba išeiti pasivaikščioti sutemus, nebijant jog pradėsi šypsotis Glazgo šypsena.

Štai tokiais skersgatviais eidavau namo iš baro.

Štai tokiais skersgatviais eidavau namo iš baro.

Rosyth miestelyje yra dabar jau mano mėgstamiausias baras „Brown Bear“ kurį visi vietiniai vadina „Cleos“. Aš kaip mėgstantis alkoholį žmogus visuomet miestus ir miestelius vertinu pagal jų barus ir tai koks kontingentas ten susirenka. Nors kontingentas buvo vyresnio amžiaus, bet be incidentų vakarai kartais ir nepraeidavo, nes ten yra didelė priešprieša tarp katalikų, kurie remia Glazgo „Celtics“ ir protestantų remiančių Edinburgo „Hearts“.

Rodos meškos baras.

Rudos meškos baras.

Ne viena dešimtis pintų buvo išgerta tame bare vien dėl to, jog žavi blondinė barmenė vis man mirkteldavo ar pakviesdavo vakare kur nors nueiti.

Ne viena dešimtis pintų buvo išgerta tame bare vien dėl to, jog žavi blondinė barmenė vis man mirkteldavo ar pakviesdavo vakare kur nors nueiti.

Pro mano kambario langą buvo matyti 17 amžiuje statyta biblioteka, kuri buvo daug kartų renovuota. Kadangi ji buvo vos už 3 minučių kelio nuo mano namų, tai perskaičiau visas Christopher Brookmyre knygas kurios ten buvo. Išties visai gerai rašantis škotas. Visiem vyrukam siūlyčiau perskaityti jo knygą „A Big Boy Did It and Ran Away“.

Rosyth Library pro mano langą.

Rosyth Library pro mano langą.

Nors Glazgo tyrinėti ir nebuvo noro, tačiau Rosyth’e tam turėjau daugiau laiko. Aišku dar daug laiko skirdavau ir alkoholinių gėrimų vartojimui. Šiuo aspektu man visai pasisekė su kambariokais, kurie taip pat labai daug pildavo „Tennant’s“ alaus, kuris yra gan prastas mūsų standartais, tačiau Škotijoje yra vienas populiariausių iš alų. Jo skonis yra maždaug toks pats kaip Utenos Pilsner, tad įsivaizduokit koks jis prastas. Visgi man ten be Guinesso dar patiko ir Australiškas „Fosters“ alus.

Ryte atsikeli tokioje pozicijoje ir žinai jau, kad į darbą nenueisi, nes kambariokas jau grįžo su draugu ir turi dar "Fosters".

Ryte atsikeli tokioje pozicijoje ir žinai jau, kad į darbą nenueisi, nes kambariokas jau grįžo su draugu ir turi dar „Fosters“.

Čia labai jau toks trumpas aprašymas viso to, ką patyriau Škotijoje. Beliko tik atsakyti į klausimą, kodėl mes nebusime tokie kaip škotai? Žinote, mūsų dvi tautos turi labai daug panašumų, mes esame nuskriausti savo istorijos bėgyje ne vieną kartą, o ir šiaip, škotai yra tauta kuri daug geria. Netikėkite tomis statistikomis, kuriose teigiama, jog Lietuva – daugiausiai alkoholio suvartojanti valstybė. Škotai ir airiai jo suvartoja tikrai ne ką mažiau.

Pagrindinis skirtumas, kuris išryškėja tarp mūsų dviejų tautų – ksenofobija. Škotai yra labai atvira ir nuoširdi tauta, atvira visų rasių ir tikėjimų žmonėms. Mes kol kas tokie nesame.

Visgi mes juos lenkiame savo darbštumu. Labai daug škotų yra spjovę į karjeras ir dirba mažai (sąlyginai mažai) apmokamus darbus, nes jiems to užtenka, o lietuviškas mentalitetas pastaruoju dešimtmečiu apsivertė. Iš paprastų, tylinčių žmogelių tapome aukštumų siekiančiais karjeristais. Gal tai mums padės pastatyti mūsų šalį ant kojų ir susikviest visus škotus baliun?

Tagged , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos